Vasaros sodo priežiūra: ką daryti birželį ir liepą

Kodėl vasara — pats svarbiausias sodo priežiūros laikas

Birželis ir liepa Vilniuje — tai du mėnesiai, kurie nulemia, ar jūsų sodas bus žalias ir sveikas, ar pilkas ir nuvargęs. Temperatūra pakyla iki 28–33°C, sausros trunka po savaitę, o kenkėjai veisiasi sparčiau nei bet kuriuo kitu metų laiku.

Tinkama vasaros priežiūra nėra sudėtinga — tereikia žinoti keletą pagrindinių principų ir laikytis tvarkaraščio. Šis vadovas apima viską, ką reikia daryti birželį ir liepą, kad jūsų sodas atrodytų geriausiai.

Jei reikalinga profesionali pagalba, peržiūrėkite GreenPatch sodininkus Vilniuje.

Laistymas: kada, kiek ir kaip

Laistymas vasarą — pats svarbiausias darbas. Vilniaus vasara vidutiniškai gauna 60–70 mm kritulių per mėnesį, bet pasiskirstymas labai netolygus: gali lyti dvi savaites iš eilės, o po to — trys savaitės sauso.

Laistymo taisyklės birželį ir liepą:

• Du kartus per savaitę — geriau retai ir gausiai nei dažnai ir truputį. Gilus laistymas skatina šaknis augti gilyn, o ne prie paviršiaus.
• Rytas (6–9 val.) — geriausias laikas. Vanduo spės įsigerti prieš karštį. Vakaro laistymas skatina grybelines ligas.
• 10–15 mm per savaitę — tokio kiekio reikia vejoms ir daugumai gėlių. Matuokite lietmatu arba tiesiog stebėkite žemę: jei 5 cm gylyje ji sausa — laistykite.
• Nauji sodinimai (sėklos, daigai) — kasdien pirmąsias 2–3 savaites, kol prigyj.

Vilniaus molingame dirvožemyje vanduo sunkiai prasiskverbia. Jei vanduo telkšo — pagerbkite žemę prieš laistant (purenas viršutinį sluoksnį) arba naudokite lašelinius sistemas.

Vejos pjovimas birželį ir liepą

Žolė birželį auga greičiausiai. Daugelis pjauna per dažnai ir per trumpai — tai silpnina veją karščiui.

Tinkamas pjovimo aukštis vasarą:

• 5–6 cm — optimaliai. Aukštesnė žolė geriau sulaiko drėgmę ir slopina piktžoles.
• Mažiausiai 4 cm — bet niekada žemiau. Per trumpa žolė dega karštyje.
• Per karščius (virš 30°C) — pakelkite aukštį iki 6–7 cm ir pjaukite rečiau.

Pjovimo dažnumas: birželį — kas 5–7 dienas. Liepą, jei karšta — kas 7–10 dienų. Jei augimas sulėtėja — nustokite pjovę, jei žolė trumpesnė nei 7 cm.

Pjaukite ryte arba vakare, kai saulė silpnesnė. Karštą dieną pjovimas apkrauna žolę ir ji gelsta.

Tręšimas: kada ir kaip

Birželis — paskutinis svarbus tręšimo laikas prieš vasaros karščius. Jei tręšite vėliau (liepos pabaigoje), azotas gali paskatinti naują augimą, kuris neatlaikys karščio.

• Vejos tręšimas — birželio pradžioje, lėtai veikiančiomis trąšomis. NPK santykis: daugiau azoto (N) nei fosforo (P) ir kalio (K). Tinkamas: 20-5-10 arba panašiai.
• Vaisiai ir daržovės — kas 3–4 savaites. Pomidorams, agurkams — tręšti pradėkite kai užauga pirmieji žiedai.
• Dekoratyviniai augalai — jei žydi blogai, tręškite birželį. Po liepos — sustokite, kad ruoštųsi žiemai.

Svarbu: po tręšimo būtinai pagirdykite. Trąšos ant sauso dirvožemio gali nudeginti šaknis.

Piktžolių kontrolė

Vasara — pikas piktžolių augimui. Kuo anksčiau jas sunaikinsite, tuo mažiau darbo liks rudenį.

Vejos piktžolės: Jei piktžolių nedaug — paprasčiausiai jas išrauskite rankiniu įrankiu. Jei jų daug — naudokite selektyvius herbicidus (skirtus vejos piktžolėms, ne pačiai žolei).

Piktžolės tarp augalų: Mulčiavimas — pats efektyviausias būdas. Mulčas (skaidulos, žievelė, šiaudai) 5–8 cm sluoksniu slopina piktžoles ir sulaiko drėgmę.

Invazinės rūšys Vilnius: Šiuo metu stipriausios problemos — baltaakė (Daucus carota) ir varputis (Elymus). Jos greitai plinta ir užima didelius plotus. Efektyviausia kova: nupjauti prieš sėklų subrendimą (birželį), šaknis kasti šakėmis.

Kenkėjų prevencija ir kontrolė

Vilniaus sode birželį ir liepą dažniausiai pasitaiko:

• Amarai — ant rožių, obelų, serbentų. Kova: muilo tirpalas (1 valg. šaukšto indų ploviklio litre vandens), purkšti ryte. Jei stipriai — biologiniai preparatai (piperas).
• Vikšrai (sraigės) — po lietų. Kova: alaus spąstai, geležies fosfato granulės (saugiai pagal instrukciją), rankinis rinkimas vakare.
• Kolorado vabalai — bulvėms. Kova: rankinis rinkimas, purkšti biologiniais preparatas (Bacillus thuringiensis).
• Grambuoliai (larvos) — dirvožemyje, ėda šaknis. Prevencija: aeravimas, ankstyvas identifikavimas pagal gelstančius lopelius.

Prevencija: sveika, gerai prižiūrėta veja ir augalai daug atsparesni kenkėjams. Silpni augalai — pirmas taikinys. Stiprinkite dirvožemį, o ne kovokitės su pasekmėmis.

Liepos darbai: ką daryti antroje vasaros pusėje

Liepa — pereinamasis laikotarpis. Karščiai tęsiasi, bet dienos jau trumpėja. Veiksmai:

• Laistymą tęskite pagal poreikį. Jei karštis virš 32°C — mažinkite pjovimo dažnį, bet ne mažinkite vandens kiekio.
• Genėjimas — daugumą krūmų (javų, magnolijų, spyrų) galima lengvai apkarpyti po žydėjimo liepą.
• Obelys ir kiti vaisiai — retinkite vaisius, kad liktų mažiau, bet didesni vaisiai.
• Agurkai ir pomidorai — rinkite kas 2–3 dienas, kad skatintumėte naują derlių.
• Daugiamečiai gėlynai — pašalinkite nudžiūvusias žiedus (deadheading) — prailgins žydėjimą iki rugsėjo.
• Rudeninių daržovių sėja — kopūstai, ridikai, salotos — galima pradėti liepos pabaigoje.